2020 pasiekimai. HighPeaks Lietuva triatlono klubas

Pasiekimus ne visada lemia aplinkybės

Kai 2020-ųjų pavasarį išvykus į sporto stovyklą Ispanijoje stoji į akistatą su pasaulį apėmusia koronaviruso pandemija, gali pamanyti, kad metai nieko gero neatneš. Įdėtos pastangos taip ir liks tik treniruotėmis, nes varžybos – neribotam laikui atšauktos.

„Pandemija pakoregavo stovyklos planus, buvo neaišku ar pavyks grįžti į Lietuvą. Tačiau viskas baigėsi sėkmingai. Per saviizoliaciją sportavome namuose. Turėjome nuotolines varžybas. Jos buvo labai svarbios siekiant išlaikyti motyvaciją ir nuolatos gerinti sportinę formą“, – pasakoja triatlonininkas Povilas Pečiukonis.

Optimistiškomis nuotaikomis praėjusius metus apžvelgia bene visa „HighPeaks Lietuva“ komanda.

„Visas sezonas buvo kupinas nežinios ar tikrai visos planuojamos varžybos įvyks, bet pasiruošimui tai netrukdė“, – sako triatloninkė Eglė Ragaišytė.

„Nors nebuvo aišku kurios varžybos įvyks, ar pavyks varžytis užsienio šalyse, klubo nariai neprarado motyvacijos, sportavo namuose, gamtoje, dauguma – pagal jiems individualiai sudarytą treniruočių planą. Tai lėmė tikrai gerą viso klubo rezultatą. Lietuvos įskaitoje pernai buvome treti“, – pastebi treneris, triatlonininkas Tautvydas Kopūstas.

Karantinas ne kliūtis

Triatlonininkai vieningai tvirtina, kad pandemijos suvaržymai pasirengimą varžyboms mažai tepaveikė.

„Žinoma, liūdna, kai pavasarį baseinai užsidarė ir teko kurį laiką neplaukti, bet kai tik buvo įmanoma – pradėjau plaukimą atvirame vandenyje“, – prisimena Eglė.

Nepaisant to, mergina sako, kad jai pastarasis sezonas buvo pats sėkmingiausias ir intensyviausias.

„Tai buvo pirmas sezonas, kuriam tikrai nuosekliai ruošiausi pagal trenerio sudėtą planą. Sėkmingiausias, nes pavyko Lietuvos Triatlono Taurės (LTT) olimpinėje distancijoje iškovoti septintą vietą tarp moterų, o bėgimo „Laukinis Trail“ trumpos trasos moterų įskaitoje likau trečia. Taip pat labai džiaugiuosi, kad pavyko sudalyvauti visose varžybose, išvengti traumų“, – šypsosi sportininkė.

Gydytoja dirbanti Eglė sako, kad prie pasekimų prisidėjo ir specialiai jai sudarytas treniruočių grafikas.

„Laiko viskam kitam lieka mažai, todėl reikia labai gerai planuot viską. Čia labai gelbėja treneris Tautvydas, kuris atsižvelgdamas į mano darbo grafiką – kuris nuolat keičiasi, nėra dviejų vienodų savaičių – sudeda man sporto planą, peržiūri, kad nepervargčiau.“

Pernai metų pasiekimais džiūgauja ir Povilas. Nors nepavyko išvykti varžytis į užsienį, suskaičiuoti jo įveiktas varžybas vargiai užtektų rankų pirštų.

„Lietuvos triatlono taurėje pavyko kelis kartus užlipti ant prizininkų pakylos sprinto distancijoje. Konkurencija buvo tikrai nuožmi, todėl esu patenkintas, kad teko pasivaržyti dėl aukščiausių pozicijų. Taip pat smagu, kad pirmas blynas „Laukinis trail“ varžybose Varėnoje neprisvilo. Pavyko aplenkti visus varžovus ir iškovoti pirmąją vietą trumpoje distancijoje. „IronMan“ varžybose Trakuose su komanda užkopėme ant trečiosios vietos laiptelio“, – labiausiai įsimintinas vardina pašnekovas.

Abu sportininkai sako, kad net ir nežinios kupinu laikmečiu motyvacija nebuvo dingusi.

„Tai labiau buvo nežinomybės laikotarpis. Nežinai ar reikia daryti sunkias treniruotes, galbūt varžybos išvis neįvyks, tai kam tada kankintis? Tačiau kiekviena treniruotė yra pabėgimas nuo kasdienės veiklos, todėl tampa malonumu“, – atvirauja Povilas.

„Sportuoju ne dėl varžybų ar rezultatų, o dėl paties proceso. O ir varžybos, kuriose dalyvaujame – labiau proga bendraminčiams susitikti, nei kova ar konkurencija“, – antrina Eglė.

Reikia mokėti ir sustoti

Pastaruosius du metus Tautvydas daugiausia buvo susitelkęs į sportininkų treniravimą. Po įtemptų treniruočių Ispanijoje, atkaklių pasiekimų siekiant triatlonininko profesionalo statuso jis buvo nusprendęs pailsėti.

„Visko buvo per daug, todėl prieš porą metų grįžau į Lietuvą ir ėmiau treniruoti kitus sportininkus.“

Nors varžybose nedalyvavo, jis fizinę formą palaikė nuolatos, tad pernai metais nusprendė ir pats dalyvauti dvejuose Lietuvos triatlono etapuose.

„Maniau, kad ilgiau negrįšiu į sportą, – prisipažįsta Tautvydas. – Tačiau to laiko man reikėjo pailsėti ir emociškai, ir fiziškai. Visas jėgas buvau skyręs vien sportui, tad reikėjo stabtelėjimo į viską pažvelgti iš šalies.“

Anot trenerio, reikia klausyti savo kūno, stebėti jį ir atsižvelgti į siunčiamus signalus. Gal kartais teks ir sustoti, atsiriboti nuo sporto, tačiau kelias atgal – visuomet yra.

„Treniravimas – nauja, maloni patirtis. Dabar džiaugiuosi ne tik už savo, bet visos komandos pasiekimus. Kantrybės ir sportuojant, ir treniruojant reikia panašiai, tačiau prireikė laiko suprasti, kad mėgėjams reikia kiek ilgesnio tarpo atsigauti po treniruotės, jie turi kitų gyvenimiškų atsakomybių, todėl negali viso laiko skirti vien sportui. Visos tokios detalė taip pat lemia pasirengimą varžyboms bei galimus pasiekimus. Manau, kad 2021 metai bus naujų, sėkmingų startų laikas, ir man, ir visai „HighPeaks Lietuva“ komandai.“