Siekiant išvengti klaidų ir išlaikyti fizinę formą – nuotolinės treniruotės.
Sporto klubai užvėrė duris, bėgimo takelius nuklojo sniegas, tačiau galimybė mankštintis liko.
Tokių, kurie savarankiškai sportuoja namuose, karantino periodu ypač padaugėjo – vieni nori neprarasti fizinės formos, o kiti tik dabar susidomėjo sportu, kaip laisvalaikio leidimo būdu. Tai rodo ir Lietuvoje išaugę sportinio inventoriaus, tokio kaip kilimėliai, svareliai, elastinės pasipriešinimo juostos, pardavimai.
Visgi sprendimas per karantiną sportuoti savarankiškai, gali būti nemenkas iššūkis. Neretai ambicija atlikti tam tikrus pratimus gali sukelti padarinių sveikatai.
Nuotoliniai susitikimai
Sporto studija „Balticpower“ veiklą karantino laikotarpiu perkėlė į elektroninę erdvę, kur treneriai kiekvieną treniruotę skiria vis kitas užduotis, ekrane stebi atliekamus judesius, pataiso sportuojančiųjų daromas klaidas. Dešimtkovininkas Domantas Dobrega šią žiemą treniruojasi ne tik pats, tačiau veda ir nuotolines treniruotes, kurios padeda neprarasti fizinės formos gausybei žmonių, namuose įstrigusių dėl COVID-19 pandemijos.
„Geriau sportuoti bent šiek tiek, nei visai nesportuoti. Kas kartą kompiuterio ekrane su mėgėjais sportininkais susitinkame sutartu laiku. Vyksta grupinės treniruotės. Kartais konsultuoju ir individualiai. Tokiu būdu stengiamės išlaikyti rutiną, kad po karantino būtų lengviau grįžti į įprastą režimą. Taip pat treniruotės neapsieina be pajuokavimų, pokalbių, bėdų aptarimo, motyvacinių raginimų – stengiamės neprarasti tarpusavio ryšio“, – pasakoja D. Dobrega.
Treneris atkreipia dėmesį, kad online treniruotės yra tik laikina įprastų treniruočių alternatyva.
„Ne visada visas klaidas gali pataisyti, ne viskas matosi, bet taip išvengiama didžiausių nesėkmių. Be to, bent ekrane galiu matyti sportuojančiųjų daromą pažangą“, – sako dešimtkovininkas.
Kad treniruotė būtų naudinga
„Balticpower“ treneris atkreipia dėmesį, kad sportuojantiems namuose vertėtų atsižvelgti į keletą dalykų:
- Pirmiausia dera sutelkti dėmesį į širdies bei ištvermės stiprinimą: leisti sau priprasti prie intensyvumo, atlikti kardio ir intervalinio pobūdžio pratimų. Labai svarbu padaryti apšilimą prieš kiekvieną treniruotę, o jai baigiantis skirti laiko tempimo pratimams.
- Fizinis krūvis priklauso nuo siektinų tikslų: jei norite jaustis gerai – pakaks 2-3 treniruočių per savaitę, jei siekiate numesti svorio – paplūšėti gali tekti ir 3-5 kartus savaitėje. Specifiniais atvejais, tarkime, sportininkams ruošiantis varžyboms, galima sportuoti ir kasdien. Svarbiausia – suderinti fizinį krūvį, mitybą bei poilsį.
- Dėmesio reikėtų kreipti ir į avalynės bei aprangos pasirinkimą. Netinkami batai ar drabužis gali trikdyti visos treniruotės metu.
- Neišsimiegoję asmenys treniruočių metu daug greičiau pradeda jausti nuovargį, nes ta pati fizinė užduotis pareikalauja daugiau pastangų ir motyvacijos, laikas iki visiško nuovargio gerokai sumažėja, o traumų tikimybė padidėja.
Anot specialisto, viena pagrindinių sportininkų mėgėjų klaida – pernelyg didelis entuziazmas: norima pasiekti greitų rezultatų, nubėgti toliau ar pakelti didesnį svarmenį, tačiau organizmas nėra pasiruošęs.
„Sportas – tai ilga kelionė. Reikia nusiteikti, kad joje bus įvairių dienų – sunkių ir lengvesnių – bet tik su užsispyrimu įveiksite tikslą, kurį užsibrėžėte“, – sako D. Dobrega.
